Mūsų mintys
Kristina:
"Norėjau patirti ką nors nauja, atskleisti kūrybines galias, o kadangi visuomet domėjausi Rytų kultūra, tai tik čia ir tikėjausi, kad rasiu tai, ko ieškau. Šokdama tapau laisvesnė vidumi. Gyvenime atsirado daugiau džiaugsmo ir ramybės..."
Jau praėjo keleri metai, kai rašiau šiuos savo pirmuosius įspūdžius iš šokių pasaulio. Džiaugiuosi akimirkomis, praleistomis šokant, mėgaujantis bendro laisvalaikio potyriais. Likimas dabar nuskraidino mane toli nuo Lietuvos ir dėl to visą šią patirtį vertinu dar labiau. Miela, Inga, noriu Jums padėkoti už tai, kad gyvenime atsirado proga pažinti Jus, pasimokyti šokių magijos, pabūti su Jūsų nuostabiu kolektyvu ir išgirsti daug patarimų apie energetiką ir jos reikšmę kasdieniniame gyvenime. Kai kuriuos dalykus aš „išgirsdavau“ tik po pusės metų. Staiga imdavau ir suprasdavau kokia tai gili tiesa!!! Rodos girdėdavau ir protu suprasdavau, bet kažko trūkdavo... Žodžius visai kitaip išgirsdavau, kai jie įkrisdavo į širdį...! Kokią stiprią įtaką jie man padarydavo ir kiek stebuklingų minučių aš patyriau, kai aplankė suvokimas ar nušvitimas! Jūs išmokėte mane jausti širdimi... Aš vis prisimenu, kaip pirmą kartą atėjau pas Jus, vis dar gyvi visi prisiminimai. Jūs man padarėte didžiulę įtaką ir aš dėkinga už visą šį gėrį.
Oksana:
Atėjau tikėdama, kad sėdimas darbas toli nenuves ir sportuoti man yra būtina. Neprisiversdavau to daryti sporto salėse – nuobodu, nėra oro. Nusprendžiau pasirinkti tai, kas man būtų įdomu. Pilvo šokis mane taip įsuko į savo sūkurį, kad be užsiėmimų darosi sunku, kūnas ir siela reikalauja veiklos. Atėjau suragėjusi, gėdijausi šokt net vakarėliuose ir netikėjau, kad kada nors įveiksiu scenos baimę, o dabar... draugai stebisi mano pasikeitimu. Atgijau kaip žmogus, kaip moteris. Pasakysiu paslaptį – pilvo šokių dėka susitvarkė asmeninis gyvenimas. Tokio atgimimo linkiu visoms moterims!
Irma:
Moteris – tai stebuklas, nešantis pasauliui gyvybę. Šokis – tai galimybė uždegti savyje naują gyvybės ugnelę, paleisti laisvėn savo jausmus, pajusti vidinę darną. Tai būsena, kai nebėra jokių ribų. Tu – ir banguojanti jūra, ir linguojantis medis, ir lengvai danguje plasnojantis paukštelis, ir spinduliuojanti meilė... Ir visai nesvarbu, kokios kompleksijos ar amžiaus esame. Čia – mes visos jaunos, lamingos, besišypsančios MOTERYS!
Jolanta:
Šis šokis įėjo į mano gyvenimą ir tapo neatsiejama jo dalimi. Išlaisvinęs kūną ir sielą nuo kompleksų, jis pažadino pasitikėjimą savimi ir meilę savo moteriškumui. Tai nuostabus vaistas nuo kasdieninės rutinos, rūpesčių ir neramių minčių, kurios iš karto dingsta vien tik pasigirsta ritmingos muzikos garsai ir aplinka prisipildo banguojančių, virpančių judesių energijos. Kartu tai ir puikios emocijos, kurių teigiamą, netgi gydantį poveikį dar labiau sustiprina draugiškas ir nuoširdus bendravimas su bendramintėmis šokėjomis. Įsitikinau šokio galia – keičiantis šokiui, gerėja ne tik sveikata ir nuotaika. Pastebimai keičiasi ir visas gyvenimas...
Sima:
Prieš penkerius metus Turkijoje pirmą kartą pamačiau pilvo šokį. Tuomet šis šokis man labai patiko, bet po kelionės įspūdžiai priblėso. Po trejų metų, viešėdama jau Egipte, vėl susidūriau su šiais egzotiškais šokiais. Ir tąkart jie mane taip sužavėjo, kad grįžusi namo nedelsdama pradėjau ieškoti, kur būtų galima Vilniuje išmokti to nuostabaus meno. Ir radau "Gervės plunksną"! Lankiau kartą per savaitę, viskas buvo nuostabu, bet... aptingau ir po keturių mėnesių lioviausi. Po to visą laiką man vis kažko trūko. Vėl pradėjau vaikščioti į užsiėmimus ir kuo toliau tuo mano siela ir kūnas jautėsi geriau. Be to, "Gervės plunksnos" kolektyvas yra labai draugiškas. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau radau tai, ko ieškojau ir artimiausiu metu neketinu męsti šių šokių.
Dovillė:
Šokiai – tai jau ne tik laisvalaikis, jie tapo gyvenimo būdu. Čia kaip reklamoje: "Kartą paragavęs, negali sustot". Kartą pamėginusi šokti, jau negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be judesio. Net darbe sėdėdama prie kompiuterio, mintimis kartais atsiduriu šokio sukūryje. Pilvo šokiai – tai be galo moteriškas šokis, lavinantis plastiką, lankstumą, subtilų koketiškumą. O klubas – tai būrelis skirtingų, bet kartu ir labai draugiškų šokėjų, kurios ne tik kartu šoka, bet ir kartu leidžia laiką, palaiko viena kitą, dalinasi rūpesčiais ir džiaugsmais. O klubo vadovė ne tik moko šokio paslapčių ir skatina tobulėti. Ji mielai dalinasi gyvenimiška patirtim, pataria rūpimais klausimais.
Jolanta:
Net nepajutau, kaip šokiai mane įtraukė, atvėrė "antrą kvėpavimą" ir padovanojo visą būrį naujų bičiulių, kurioms ir skiriu šią nedidelę savo gyvenimiško laiško ištraukėlę:
"Grįžtu namo po darbo pavargusi ir neįstengianti „atsijungti“ nuo darbų – pradėtų, planuojamų, nebaigtų... O dar ta krizė... Namie – šeima: vaikai, vyras... ir vėl kaip vilkelis sukuosi. Atrodo, rūpesčiams nebus nei galo nei krašto. Bet – metas į repeticiją.
Kaip visada vėluoju. Įlekiu į salę ir sustingstu. Pasitinka ramus vadovės Ingos balsas. Atsipalaiduoju, jaučiu kaip tolsta namai, darbai, rūpesčiai. Lieka tik salė ir mes joje. Stovėsena, žvilgsnis, šypsena – čia viskas svarbu. Bandom atkartoti judesius: vienoms puikiai juda petukai, bet klubai – kaip mediniai; kitoms laisvai plaukia klubai, bet krūtinė – nė iš vietos. Tačiau džiaugiamės net ir mažais laimėjimais, kurie žingsnelis po žingsnelio būtinai ateina. Trumpa pertraukėlė. Inga pasakoja apie energetiką. Nesu šios temos gerbėja, bet smalsuJ. Dar pora judesių, šokių, prasitempimas... Repeticija baigėsi. Persirenginėdamos pasidalinam moteriškais rūpesčiais, įspūdžiais, planais.
Čia esam skirtingos ir kažkuo panašios. Kiekviena siekiame savo tikslo, tačiau visos norim tobulėti, išskleisti sąvąjį „Aš“. Išėjus iš repeticijų salės apima malonus nuovargis ir pastebiu, kad mūsų mergaitėms „ANT GALVŲ SUSPINDI KARŪNOS“. Atrodo, tuoj tuoj atitrūksim nuo žemės ir skrisim... O jeigu ir nepakilsim, tačiau iš tolo tikrai matysis, kad eina MOTERIS – nuostabi ir nepakartojama, tikra Deivė. Ačiu Jums, kad esate."